Ozono generatorių struktūrinis padalinys

Ozono generatoriai gali būti suskirstyti į du tipus pagal jų struktūrą: tarpinio iškrovimo (DBD) ir atvirojo{0}}tipo. Tarpo iškrovos generatoriaus charakteristika yra ta, kad ozonas susidaro tarpe tarp vidinio ir išorinio elektrodo. Tai leidžia surinkti koncentruotą ozoną ir išleisti didesnę koncentraciją, tinkančią naudoti, pavyzdžiui, vandens valymui. Atviro-tipo generatoriuje elektrodai yra veikiami oro, o susidaręs ozonas pasklinda tiesiai į orą. Dėl mažesnės ozono koncentracijos jis paprastai naudojamas tik oro sterilizavimui mažesnėse erdvėse arba smulkių daiktų paviršiams dezinfekuoti. Tarpo iškrovos generatoriai gali būti naudojami kaip alternatyva atvirojo tipo{7}}generatoriams, tačiau jų kaina yra žymiai didesnė.

Pagal aušinimo metodą ozono generatoriai gali būti suskirstyti į vandeniu{0}}aušinamus ir oru{1}}aušinamus. Ozono generatoriai veikimo metu išskiria daug šilumos, todėl reikia aušinimo; kitu atveju dėl aukštos temperatūros ozonas suirs vienu metu. Vandeniu-aušinami generatoriai užtikrina gerą aušinimą, stabilų veikimą, nesuyra ozono ir gali nepertraukiamai veikti ilgą laiką, tačiau jų struktūra yra sudėtingesnė, o kaina šiek tiek didesnė. Oru-aušinami generatoriai turi ne tokį idealų aušinimą, o ozono skilimas yra reikšmingas. Didelio-našumo ozono generatoriai, kurių bendras veikimas stabilus, paprastai yra aušinami vandeniu{9}}. Oro aušinimas paprastai naudojamas tik žemos{11}} ir vidutinės{12}}galės ozono generatoriuose su mažesne ozono galia. Renkantis generatorių, kai tik įmanoma, reikėtų rinktis vandens aušinimą. Remiantis dielektrine medžiaga, dažniausiai naudojami kvarciniai vamzdžiai (stiklo rūšis), keraminės plokštės, keraminiai vamzdeliai, stiklo vamzdeliai ir emaliuoti vamzdeliai. Šiuo metu rinkoje yra ozono generatorių, pagamintų naudojant įvairias dielektrines medžiagas, kurių kiekvienas turi skirtingas veikimo charakteristikas. Stiklo dielektrikai yra nebrangūs, stabilūs ir yra viena iš pirmųjų medžiagų, naudojamų dirbtiniam ozonui gaminti, tačiau jų mechaninis stiprumas yra prastas. Keramika yra panaši į stiklą, tačiau ją sunku apdirbti, ypač ribojant jos naudojimą dideliuose ozono generatoriuose. Emalis yra naujo tipo dielektrinė medžiaga, sujungianti dielektriką ir elektrodą į vieną gabalą, todėl gaunamas didelis mechaninis stiprumas ir tikslios apdirbimo galimybės. Jis plačiai naudojamas vidutinio ir didelio{21}}dydžio ozono generatoriuose, tačiau jo gamybos sąnaudos yra didelės.